raguotinė

×ragúotinė sf. (1) NdŽ; M žr. 2 ragotinė: Tuo kartu vienas su raguotine dūrė aukštyn ir jai pataikė įdurti į koją, bet ji tylėjo, nor ir įdūrė BsPIII99. Lietuviai… raguotinėmis bei kalavijomis… bado ir kapoja A1884,47.